Anou Koz Parol 157 – Bann lianaz néna ant Moris ek La Rényon : ‘Anou lir detrwa parol depi Larenion’

Yannick Bosquet, Liniversite Moris

- Publicité -

 

Lindi 30 Septam 2024 ti mark Zourne Mondial Tradiksion ki nou finn selebre dan Liniversite Moris atraver prezantasion Konstitision Moris an Kreol (AKP 155), me osi lakey bann koleg lingwist depi Liniversite Larenion ki finn vinn Moris pou kree enn rezo resers lor bann lang ek kiltir, an partikilie kreol, dan Losean Indien. Sa finn donn lokazion bann etidian dan Liniversite Moris ekout Kreol Renione, me osi konpran sitiasion bann lang dan Larenion ek sa finn permet zot etablir bann diferans ek bann pwin komin ki ena ant sa de zil-la anterm lang. Li ti interesan pou ekout sakenn koz so Kreol, konpran so kamarad ek kree enn bann lien (‘lianaz’ an Kreol Renione), dan enn demars interkonpreansion, ki vinn konplemanter avek tradiksion. Dan mem lespri, nou finn invit sa kat lingwist-la partaz zot bann resers avek piblik morisien, dan zot Kreol, ki kouma bann lekter pou konstate, finn amenaze dan enn fason ki les plas pou bann varyasion intern dan Larenion (1).

Foto depi : https://kreolrepiblikmoris.wordpress.com/rankont-avek-bann-lingwist-depi-linversite-larenion/

 

 

, Liniversite Larenion, Mét Konférans an Sciences du Langage – Laboratoir Réshèrsh LCF (Laboratoire de Recherche sur les Espaces Créoles et Francophones) – Lamontrèr dann Départman Lèt, Résponsab pédagozik mastèr Sciences du langage et mondes créoles. La grafi son tèks lé an Lékritir 77 èk bann tolérans le grafi kad réktora Larenion.

 

Nou la ni rankont nout bann kolèg Moris pou kolabor si bann reshèrsh si la plas bann lang kréol dan nout bann sosiété loséan Indien. Nou dékri bann politik lingwistik dan bann lèspas kréol, kisoi an zénéral si le léstati bann lang konm par égzanp bann késtion lofisializasion oubien le lavansé dan bann ladministrasion (dann parleman, dan bann méri, dan bann tèks la loi) oubiensa si bann korpis la lang (si lékipman la lang, le lortograf, bann norm pou lékol, bann diksionèr). Nou vèy osi bann politik plis spésifik konm par égzanp la plas bann kréol dann lékol (in lopsion ? in lang pou lansèyman zénéral konm in lang matérnèl ? Bann métod konparézon èk bann lang plis dan la klas konm le fransé èk langlé ?).

Nout poin d’vizé prinsipal lé sirtou dévlop épisa anlériz in métansanm bann linivérsité loséan Indien, sirtou Sésèl, Moris épisa La Rényon. Nou konstat dann shak péi néna bann shérshér invésti, soman nou pran pa asé le tan pou rankont anou, pou travay ansanm. Dann rézo-la nou noré d’gou osi mèt anlèr tout nout bann travay kisoi dann bann komité intérnasional bann siantifik (konm dann bann kolok, dann bann baro nimérik, dann bann list difizion, bann léshanz rant laboratoir) épisa pou la vilgarizasion pou tout domoun oubiensa pou bann désidèr politik. Finaldekont, antank siantifik, nou vé partisip la vi nout bann péi. Shakinn son tousèl nou sava plis vit, ansanm nou sava plis loin.

 

 

Shimeen-Khan Chady, Liniversite Larenion, Metres-Konferans dan Sians Langaz LCF (Laboratoire de Recherche sur les Espaces Créoles et Francophones). Mo tex an Kreol Morisien.

 

Mo travay lor de tem prinsipal : fason bann dimounn koze, sirtou bann zenn, ek tem lespas. Konsernan bann zenn, mo fer resers lor bann nouvo mo ouswa lexpresion zot servi, kouma zot servi lalang pou idantifie zot antan ki group diferan depi bann lezot group laz, me osi ki bann diferan fason koze ena dan lazenes parski tou zenn pa koz parey selon ki landrwa zot reste ouswa ki lorizinn sosial zot ete. Osi, mo etidie kouma globalizasion ek bann rezo sosio fer ki bann zenn kapav itiliz bann mem mo ou lexpresion alor ki zot pa viv dan enn mem pei.

Konsernan nosion lespas, nou kone ki ena diferan fason koze selon kot enn dimounn reste, me bann dimounn pa forseman viv enn mem plas tout zot lavi e parfwa zot kapav viv enn plas e travay enn lot plas, seki vedir ki zot kapav adapte zot fason koze par rapor a kot zot ete. Mo interese avek sa fason enn dimounn adapte so fason koze e kouma, kan bann dimounn koz enn sertenn fason dan enn landrwa, zot pe desinn bann zanr frontier ant diferan landrwa. Bann kestion mobilite ek migrasion bien montre kouma tou sa bann dinamik-la kree, ki li dan Losean Indien ouswa ayer.

Mo travay dan de fason diferan : enn kote, mo analiz variasion lingwistik dan bann fason koze e, lot kote, mo analiz seki dimounn dir lor sa bann fason koze-la.

 

 

 

 

Audrey Noël, Liniversite Larenion, Métrès Konférans an Sciences du Langage – Laboratoir Réshèrsh LCF (Laboratoire de Recherche sur les Espaces Créoles et Francophones) – Lamontrèr dann Départman Zétid Kréol. La grafi son tèks lé an Lékritir 77.

 

Kom mon bann kolèg, mon promié lobzèktif sé fé in rézo ansanm nout tout, shèrshèr oubien demoun la sosiété sivil i port atansion la plas le bann lang, i travay pou in méyèr rèspé la langkozé demoun. Mi intérès amoin plis le milié la santé : mi gard koman i ansèrv bann lang pou èkspliké, soinié, kré in relasion èk demoun lé malizé (la gign in maladi) oubien èk demoun néna in landikap. La Rényon, i remark i ansèrv pa tèlman kréol dann milié la santé, é sa i pe poz problèm : demoun i konpran pa tout, i gingn pa bien èkspliké zot santiman. Bann doktèr i pe tronp maladi akoz zot la pa bien évalué kozman le moun. Mi domann amoin koman i èspas dann bann zil loséan Indien. Lé sir nou nana bonpé d’shoz pou éshanzé dési sizé la.

Mi intérès amoin osi le bann reprézantasion demoun néna si zot lang, zot kiltir, si la maladi (i fé lianaz èk kèstion la santé). Kosa lé parèy dann nout bann sosiété loséan Indien ? Kosa lé diféran ?

 

Francky Lauret, Liniversite Larenion, Mét Konférans an Lang èk kiltir kréol – Laboratoir Réshèrsh LCF (Laboratoire de Recherche sur les Espaces Créoles et Francophones) –  Lamontrèr dann lisans kréol, master Sciences du langage et mondes créole, an lang èk kiltir La Rényon , Direkter départman kréol. Mon lékritir lé an grafi 77.

 

Mon téz a partir in korpus “l’humour” la rotras lo fénésans spéktak la dési la sène é i amont néna in manièr voir lo mond é in kantité référans la lang é la kiltir pou domoun ri ansanm La Rényon.

Mon travay la roshèrs lé an Lang é Kiltir Kréol, ansanm in laprosh sosiolingwistik, sosiokiltirèl é litérèr. Sat i intérès amoin sé bann form kontanporin léksprésion artistik rénioné, bann korpus pèrformé. Par égzanp dann la shanson koméla La Rényon, mi rod kisa i lé lo bann shantèr popilèr koméla, kèl stil la mizik zot i fé, kosa i lé la lang zot i ansèrv, koman i énèt, koman i sirkil, kosa i rakont. Minm shoz pou tout sistèm artistik, kisoi téat, kisoi liv, kisoi la dans, kisoi lar plastik…

Dann la kroizé-la mi tash manièr fé lanaliz lo sistèm la lang, mé osi in lanaliz tématik, é sirtou parkoman dann tousala i gingn suiv la konstruksion in diskour dési lidantité ousa bann zartis lé kom in lagora i pèrmét antann sak domoun i tonm dakor ant zot pou di kisa zot i lé. Lé tout in rézo lintértékstialité, lé in dinamik i apartien lo téritoir, lé kondisioné ansanm in kontèks sosial in matris istorik. Parlfèt i gingn di sat i intérès amoin i ténir dann : lo prosésis la kréolizasion kiltirèl épila bann produi nèv la kréolité. La konparézon avèk bann zil loséan Indien i pèrmétré amont lo lianaz néna dan nout bann zil.

 

(1) Pou konsilte Dokiman ki ankadre lekritir Kreol Renione, al lor: https://pedagogie.ac-reunion.fr/fileadmin/ANNEXES-ACADEMIQUES/03-PEDAGOGIE/01-ECOLE/langue-vivante-regionale/FL/Graphie_document_cadre.pdf

 

- Publicité -
EN CONTINU

l'édition du jour